Erasmus + projektas „Mokinio atsiskleidimas per mokytojo meistriškumą“ Anykščių Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje

  

Anykščių Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje baigiamas vykdyti Erasmus+ programos KA1 veiksmo projektas „Mokinio atsiskleidimas per mokytojo meistriškumą“. Projekto tikslas – perimti šiuolaikišką, pozityvią Šiaurės šalių patirtį, mokytojo meistriškumui kelti bei  kokybiškiems ugdymo proceso pokyčiams vykdyti, siekiant individualios mokinio pažangos.

Kursų metu aplankyta Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija, Vokietija, patirties pasisėmėme darbo stebėjimo vizite Norvegijoje. 

Projekto startas buvo Jungtinėje Karalystėje, kur mokyklos mokytojos patobulino šnekamosios anglų kalbos įgūdžius kasdieninėse situacijose ir pasiruošė tolesniam dalyvavimui Erasmus+ projekto mobilumuose. Atsirado kalbinė galimybė  tarpkultūriniam bendravimui ir bendradarbiavimui, buvo išbandyti nauji netradiciniai kalbų mokymo metodai, susipažinta su šalies kultūra.

Susipažinome su Suomijos švietimo sistema, pamatėme, kaip kuriama šiuolaikiška mokymosi aplinka, organizuojamas ugdymo procesas, pastebimas kiekvienas mokinys, kokie inovatyvūs, aktyvinantys, skatinantys mokytis metodai taikomi ugdymo procese. Suomijoje pamokos atviros – kolegos, tėvai gali ateiti ir stebėti pamoką. Suomijos vyriausybė nurodo kryptį, o konkrečius sprendimus priima vietinė valdžia. Reikalavimai ugdymo procesui vienodi visoje šalyje, todėl ir siektinas rezultatas vienodas. Mokytojus samdo savivaldybė, apmokėjimas etatinis. Mokytojo profesija gerbiama, prestižinė. Programos keičiamos kas 10 metų, išsiaiškinus pliusus ir minusus. Vaikai nuo mažų dienų skatinami būti atsakingi už savo gyvenimą – daug dalykų gali padaryti patys.

Vokietijoje mokėmės informatinio mąstymo metodo taikymo mokykloje dirbant su spec. poreikių mokiniais ir individualizuojant mokymo procesą. Šis metodas jau yra plačiai taikomas Šiaurės šalyse, kur didelis dėmesys skiriamas mokinio individualių kompetencijų ugdymui ir orientuotas į įgytą patirtį mokymosi metu. 

 Mokėmės  inovatyvių mokymo metodų ir mokymo individualizavimo  Švedijoje. Turėjome galimybę stebėti, kaip mokytojai  diferencijuoja ir individualizuoja mokymą tarpkultūrinėje aplinkoje bei susipažinti su naudojamais mokymo(si) metodais pamokose, lankėmės klasėse, kur pabėgėliai iš kitų šalių mokosi švedų kalbos.   

  

Susipažinome su Švedijos švietimo sistema ir išmokome naujų mokymo(si) metodų dirbant su XXI amžiaus vaikais.

Norvegijoje stebėjome mokytojų vedamas pamokas, popamokines veiklas, diskutavome apie Norvegijos ir Lietuvos švietimo sistemų panašumus ir skirtumus. Pokalbių metu buvo analizuojamos iškylančios problemos, jų sprendimo būdai. Mokytojai akcentavo, kad mokykloje labai didelis dėmesys skiriamas socialinei aplinkai bei atsakingos, kūrybingos ir visapusiškos asmenybės formavimui, mokinių savivertės ugdymui, pasididžiavimo savo šalimi jausmo stiprinimui.

Projekto metu mokymų dalyviai, remdamiesi kitų šalių patirtimi, mokėsi vykdyti ugdymo aplinkos pokyčius, ugdėsi kompetencijas, lemiančias ugdymo kokybę, įgytą europinę patirtį integravo į ugdymo procesą, patirtimi pasidalino su mokyklos ir rajono mokytojais vesdami seminarus bei atviras pamokas, išdiskutuotas rekomendacijas pateikė mokyklos ugdymo procesui gerinti ir Lietuvos švietimui tobulinti. 

Dalyvavimas projekte praplėtė tarpkultūrinį akiratį, užsimezgė naujos pažintys su kitų šalių pedagogais. Naujuosius mokslo metus mokyklos mokytojai pasiruošę pradėti  kupini naujų idėjų ugdymo procesui tobulinti. XXI a. mokytojas turi gerai orientuotis nuolat besikeičiančioje visuomenėje, suprasti politinius, ekonominius bei socialinius pokyčius, matyti europinį bei pasaulinį savo valstybės švietimo politikos kontekstą. Po šio projekto mokykloje yra daugiau diskutuojama apie tarptautiškumo idėjas, pedagogų bendruomenėje daugėja atvirumo kaitai ir naujovėms, tolerancijos. Džiaugiamės Erasmus+ programos suteikta galimybe tobulinti profesines kompetencijas kitose šalyse, įgyti naujų įgūdžių, užmegzti ryšius su kitų Europos šalių mokytojais.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

 

Anglų kalbos kursai Oksforde

 2017 m. liepos 30 – rugpjūčio 12 dienomis trys mokyklos mokytojos  dalyvavo dviejų savaičių intensyviuose anglų kalbos kursuose seniausiame universitetiniame mieste Didžiojoje Britanijoje − Oksforde.  

 

Kalbų mokykloje „Lake school“ jos tobulino šnekamosios anglų kalbos vartojimo įgūdžius kasdieninėse situacijose ir ruošėsi tolesniam dalyvavimui Erasmus+ programos projektuose, išbandė naujus netradicinius kalbų mokymo metodus, susipažino su šalies kultūra. Mokytojos gavo leidimą prisijungti prie „Lake school“ mokyklos „E-learning“ platformos ir metus galės mokytis anglų kalbos savarankiškai. Kartu su Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytojomis anglų kalbos vartojimo įgūdžius tobulino mokytojai iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos ir kitų šalių.  Užmegzti nauji draugiški ir dalykiniai ryšiai, rasti bendri sąlyčio taškai, susitarta  dėl tolimesnio bendradarbiavimo ir  partnerystės vykdant Erasmus+ programos projektus – visa tai rodo, kad Antano Baranausko mokykla yra atvira pokyčiams ir tampa europietiška besimokančia organizacija. 

„Pasijutome tikrais studentais: gyvenome britų šeimoje, sėdėjome paskaitose nuo skambučio iki skambučio, bendravome su kitais studentais, ruošėme pamokas, laikėme testus“ – apie mokymus pasakoja mokytoja Asta.

 Oksfordas, unikalus universitetinis miestas, yra ideali vieta mokytis anglų kalbos.  

 

Mokytojos kalbos įgūdžius tobulino pažindamos išskirtinės architektūros  miestą su prestižiniu Oksfordo universitetu, kuriame mokėsi daugybė pasaulio lyderių ir Nobelio premijos laureatų. Aplankyta netoli Oksfordo  esanti Blenheimo pilis, dar vadinama Anglijos Versaliu, kurios didinguose rūmuose gimė Antrojo pasaulinio karo strategas Vinstonas Čerčilis, Jungtinės karalystės sostinė Londonas, mineralinio vandens versmėmis garsėjantis Bato (Bath) miestelis bei mistikos gaubiamas Stounhendžas (Stonehenge).

Didelį įspūdį paliko apsilankymas 1546 m. įkurtame Crist Church koledže. Linksmindamas čia gyvenusią rektoriaus dukrą Alisą koledžo matematikos profesorius Čarlzas Dodžsonas pasakodavo įstabias istorijas apie baltą triušį, kurias vėliau Alisos paprašytas užrašė ir išleido knygą „Alisa Stebuklų šalyje“, pasivadinęs  Lewis‘o Carroll‘o slapyvardžiu; taip pat čia buvo kuriamas filmas „Haris Poteris“. Šiuo metu koledže mokosi  apie 600 studentų, ypač daug dėmesio skiriama jų akademiniams pasiekimams. Kiekvienas studentas turi savo studijų vadovą, su kuriuo kiekvieną savaitę susitinka ir aptaria studijų rezultatus.

 

Mokymai Suomijoje „Kiekvienas mokinys yra svarbus: specialusis ugdymas Suomijoje ir Europoje"

 Dvi mokytojos – Julija Dapkuvienė ir Valda Žemaitytė – spalio mėn. dalyvavo mokymuose Karelijos Joensuu mieste Suomijoje – visame pasaulyje garsioje ir aukštų ugdymo rezultatų švietimo srityje pasiekusioje šalyje. 

  Mokymų „Kiekvienas mokinys yra svarbus: specialusis ugdymas Suomijoje ir Europoje“ programa suteikė galimybę susipažinti su Suomijos švietimo sistema, pamatyti, kaip kuriama šiuolaikiška mokymosi aplinka, organizuojamas ugdymo procesas, pastebimas kiekvienas mokinys, kokie inovatyvūs, aktyvinantys, skatinantys mokytis metodai taikomi ugdymo procese Suomijoje.
   Išvykos metu  aplankėme specialią mokyklą, kur susipažinome su specialiųjų poreikių mokinių ugdymo metodais, sužinojome apie specialistų pagalbą Suomijos mokytojams. Mokymai vyko daugianacionalinėse grupėse, lankėmės įvairaus  profilio mokyklose, stebėjome pamokas, bendravome su mokiniais ir kolegomis, kurie mielai parodė savo darbo vietas, pasakojo apie savo šalies mokymosi ypatumus.
   Suomijos mokyklose stebino tai, kad daugelyje pamokų dirba po du mokytojus, klasės pamokų metu rakinamos ir visi mokiniai vaikšto mokykloje tik su kojinėmis – batus nusiauna ir palieka prie drabužių kabyklų. Kabyklos įrengtos prie pat įėjimo, kad kuo skubiau pertraukų metu vaikai galėtų apsirengti, apsiauti batus ir išbėgti į kiemą. Vaikai daug mankštinasi. Beveik visi į mokyklas važiuoja dviračiais. Dviračiai paprasti, t.y. be pavarų, kad stipriau minti reikėtų ir atvažiuotų į mokyklą gerai nusiteikę. 

Pertraukų metu visi, kas tik nori, gali ne tik pažaisti stalo tenisą, biliardą mokyklos patalpose, išbėgti į lauką. Mokytojai koridoriuose bei lauke budi su geltonomis, panašiomis į mūsų „vairuotojų“, liemenėmis. Taip pat stebino tai, kad Suomijos mokyklose beveik nėra triukšmo, mažai patyčių. Tačiau ir  Suomijoje vaikus tenka auklėti. Mokykloje, kurioje teko lankytis, yra sudaryta komanda prieš patyčias. Jos sudėtyje direktorius, soc. pedagogas, psichologas, klasės auklėtojas (prasižengusio mokinio), kūno kultūros mokytojas, policininkas. Stebino labai glaudus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas.   

Kiekvieną dieną lankėmės vis kitoje mokykloje, lektoriai pristatė savo darbo sritis, maloniai bendravo, atsakinėjo į dalyvių pateiktus klausimus, dalijosi paskaitų medžiaga. Mokymų dalyviais nuoširdžiai rūpinosi  „Edukarjala“ direktorius, Lyseo profesinės technikos mokyklos mokytojas ekspertas Esa Raty ir jo  sūnus Arttu Raty – pagrindinis kursų dalyvių gidas į mokyklas ir išvykas. 
Džiaugiamės Erasmus+ programos suteikta galimybe tobulinti profesines kompetencijas Suomijoje, įgyti naujų įgūdžių, užmegzti ryšius su kitų Europos šalių mokytojais, apsilankyti įvairaus profilio Joensuu mokyklose, stebėti ugdymo procesą bei iš naujo pažinti šią nuostabią šalį. 

 

Vadybos mokymai Suomijoje

 2018 m. sausio mėn. mokytojos Renata Stražinskienė ir Dangira Nefienė  dalyvavo mokymuose Karelijos Joensuu mieste Suomijoje. 

  Su lyderystės principais, problemomis, pavojais Suomijoje susipažinome su kolegomis iš Italijos, Latvijos, Graikijos, Prancūzijos, Portugalijos, Slovakijos, Lenkijos. Projekto vadovas patyręs vidurinės mokyklos direktorius Esa Raty puikiai vadovavo projekto veikloms, kurios buvo labai įvairios. Įdomu buvo susipažinti su Suomijos švietimo sistema, nes suomių ugdymo rezultatai yra aukšti ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Suomių mokytojai yra visiškai atsakingi už savo darbą – jokios kontrolės iš aukštesnių institucijų  nėra. Tiesa, kaip sakė direktorius, visos pamokos atviros – kolegos, tėvai gali ateiti ir stebėti pamoką. Suomijos vyriausybė nurodo kryptį, o konkrečius sprendimus priima vietinė valdžia. Reikalavimai ugdymo procesui vienodi visoje šalyje, todėl ir siektinas rezultatas vienodas. Mokytojus samdo savivaldybė, apmokėjimas etatinis. Mokytojo profesija gerbiama, prestižinė. Štai 2017 metais stojimo į  pradinių klasių mokytojų specialybę konkursas buvo beveik 12 kandidatų į vieną vietą.   Lankėmės vidurinėje Joensuun Yhteiskoulun bei pradinėje Karhunmaaki  mokyklose.  

 Stebino ir žavėjo atsakingas požiūris į savo darbą – mokiniai, mokytojai, atrodo, net nekreipė dėmesio į mus, besidominčius jų veiklomis. Bendravome per pertraukas, po pamokų, nes pamoka – šventas dalykas. Suomijos mokytojai ir mokiniai turi puikias darbo sąlygas. Ko gero, viena iš sėkmingų rezultatų priežasčių – pasitikėjimas ir žinojimas, ką darai ir kodėl darai. Programos keičiamos kas 10 metų, išsiaiškinus pliusus ir minusus. Vaikai nuo mažų dienų skatinami būti atsakingi už savo gyvenimą – daug dalykų gali padaryti patys. Ikimokyklinukai išmoksta skaityti ir mokyklinio gyvenimo tvarkos. Vyresniųjų klasių mokiniai turi susirinkti nustatytą kreditų skaičių per trejus metus. Mokykla testus užsisako, už juos moka, gauna centralizuotai. Taip pamatuojamos mokinių žinios.
    Manytume, kad tikrą lyderį motyvuoja profesiniai įgūdžiai, darbo prasmės supratimas, veiksmų laisvė ir suvokimas, kad esi savo mokyklos šeimininkas ir didžiuojiesi tuo, ką darai. 

 

Mokymai Vokietijoje „Kodavimo ir robotikos mokymas mokykloje“

 2018 m. kovo 19-23 dienomis Pietų Vokietijos mieste Dillingen mieste vyko mokymai „Kodavimo ir robotikos mokymas mokykloje“. 

 Mokėmės, kaip sujungti teorines žinias ir praktiką pamokoje ugdant kompiuterinio mąstymo įgūdžius. Didelis dėmesys buvo skirtas pamokos planavimui (tinkamos temos pasirinkimas, laiko valdymas, tikslai ir kt.), vyko praktiniai robotikos mokymai. Švedai, estai, vokiečiai, serbai, belgai ir lietuviai (iš viso 30 dalyvių), susipažino su kodavimo metodo taikymu pamokoje. Pokalbiuose buvo diskutuojama apie įvairių mokymo metodų veiksmingumą ugdymo procese, ugdymosi motyvacijos kėlimą, užsimezgė kontaktai tolimesniam bendravimui ir bendradarbiavimui. Mokymų vadovas akademijos dėstytojas  Johannes Philipp supažindino dalyvius su Bavarijos švietimo sistema, puikiai koordinavo mokymosi procesą, tad turėjome galimybę betarpiškai susipažinti su vokiečių tikslumu ir tvarka, pamatėme puikų administravimo pavyzdį. Užsiėmimus vedė dėstytojai iš Jungtinės Karalystės ir Belgijos. 

  Mokymai vyko Dillingeno mokytojų rengimo ir personalo plėtros akademijoje, kurioje anksčiau buvo įsikūręs universitetas kartu su Jėzuitų koledžu. Šiuo metu pastate įsikūręs didžiulis viešbutis ir vyksta kvalifikacijos kėlimo kursai Bavarijos mokytojams. Mūsų viešnagės metu čia kėlė kvalifikaciją daugiau negu 200 Vokietijos pedagogų. Senoviniuose tapytomis lubomis kambariuose įrengtos didžiulės, šiuolaikiškos, aprūpintos pačia naujausia kompiuterine technika auditorijos sukuria puikią atmosferą. Tame pačiame pastate įsikūręs gamtos muziejus, išlikusi senoji biblioteka ir dangų simbolizuojanti didinga auksinė salė.
  Mokymuose įgyta patirtimi pasidalinta seminare, kurio medžiaga publikuojama mokyklos tinklalapyje. 

Darbo stebėjimo vizitas Norvegijoje

 2018 m. gegužės 14–18 dienomis informatikos mokytoja Asta Fjellbirkeland, anglų k. mokytoja Renata Stražinskienė ir mokyklos direktorė Dalia Kugienė  lankėsi Toso mokykloje, Jevnaker mieste, bei Hadeland gimnazijoje Norvegijoje. 

 Vizito metu pedagogai stebėjo mokytojų vedamas pamokas, popamokines veiklas, diskutavo apie Norvegijos ir Lietuvos švietimo sistemų panašumus ir skirtumus. Pokalbių metu buvo analizuojamos iškylančios problemos, jų sprendimo būdai.
 Pedagogai kartu su miesto gyventojais šventė Norvegijos Konstitucijos dieną. Stulbino norvegų patriotiškumas- visi, nuo kūdikių iki senelių, dėvėjo tautinius drabužius, nešėsi Norvegijos vėliavėles, segėjo kaspinus. Visa miesto bendruomenė dalyvavo eisenoje, po to džiaugėsi koncertu bei pramogomis vaikams. Po šventės mieste šeimos keliavo namo, kur visi kartu su šeima leido laiką vaišindamiesi tradiciniais patiekalais: kepta mėsa, žuvimi, bulvių salotomis ir būtinai tautinėmis spalvomis puoštas pyragas.
  

 Mokytojos ir direktorė grįžo kupinos naujų idėjų, kurias ketina pritaikyti savo mokykloje.   „Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.”  

 

Mokymai Švedijoje „Mokymo individualizavimas Švedijos mokyklose ir inovatyvūs mokymo metodai"

  

Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytojos Julija Dapkuvienė,  Asta Fjellbirkeland ir Daiva Barauskienė liepos 2- 7 dienomis dalyvavo programos Erazmus + KA1  veiksmo projekto „Mokinio pažanga per mokytojo meistriškumą” mokymuose ,,Inovatyvūs mokymo metodai ir mokymo individualizavimas Švedijos mokyklose“ Švedijos mieste Karlshamn. 

  

Intensyvūs mokymai  vyko netoli Baltijos jūros kranto įsikūrusioje Väggos vidurinėje mokykloje.  Pasitelkiant naujas ir išmanias mokymosi technologijas, atkreipiant dėmesį į kritinio ir kūrybinio mąstymo vystymą, didelis dėmesys buvo skiriamas XXI amžiaus mokymo metodams skirtiems vaikų pasiekimams ir motyvacijai gerinti. Mokytojos dirbo darbo grupėse kartu su projekto dalyviais iš Suomijos, Vokietijos, Vengrijos, Ispanijos, Čekijos ir Prancūzijos, dalijosi savo šalies švietimo sistemos ypatumais ir naujovėmis, praktiškai išbandė IKT technologijų panaudojimo galimybes mokinių pasiekimų vertinimui, lankėsi  Karlshamn  muziejuje bei Kūrybos Mokslo centre.

Väggos vidurinėje mokykloje veikia daugiakultūrinės klasės, kuriose mokosi įvairių tautų suaugę žmonės (daugiausia pabėgėliai iš Sirijos). Projekto dalyvės turėjo galimybę stebėti, kaip mokytojai diferencijuoja mokymą bei susipažinti su naudojamais mokymo(si) metodais pamokose. 

  

Dalyvavimas projekte praplėtė tarpkultūrinį akiratį, užmezgė naujos pažintys su kitų šalių pedagogais. Supažinome su Švedijos švietimo sistema ir diskutavome su įvairių tautų ir kultūrų mokytojais ieškodami naujoviškų mokymo(si) metodų dirbant su XXI amžiaus vaikais bei ugdant visapusišką žmogų.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.